- svetimavimas
- svetimãvimas sm. (1) DŽ, NdŽ; Ser → svetimauti 1: [Pirmykštėje visuomenėje] iš moterų dažniausiai reikalaujama visam sugyvenimo laikui griežčiausios ištikimybės, ir jų svetimavimas žiauriai baudžiamas rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.